Durys staigiai atsidaro ir į knygyną tiesiog įskrenda kažkokia žmogysta. Smulkutė, aukštai pakelta galva, suraukta nosyte mergaitė tempiasi mamą į mokyklinių vadovėlių skyrių. Ši, bandydama sulaikyti dukterį, timpteli ranką, bet mažylė nepaklauso ir paleidusi mamą pati nuskuodžia link vienos iš lentynų. Po kelių minučiu grįžusi su glėbiu knygų, taria:
- Šitos, visos pagal sąrašą. Einam prie kasos.
Mama atsidususi eina link kasos, o mergytė, kurios veido nė nesimatė už vadovėlių tunto, seka iš paskos. Sukrovusi knygas ant prekystalio ji irzliai taria pardavėjai:
- Štai vadovėliai pirmakursiams. Ir mes neketiname už juos mokėti nė vieno knuto!
Ji valdingai beda pirštu į skelbimą virš kasos, kuriame buvo rašoma apie knygų dovanojimą Hogvartso mokiniams.
Pardavėja apsulbsta ir po prekystaliu ima grabalioti maišelį.
- Na, ko stovi! Greičiau sukis! - vėl pasigirsta šaižus mergaitės balsas.
Moteris aiškiai supykdyta tokio įžūlaus mergiotės elgesio, irzliai sugrūda knygas maišelin ir paduoda mamai. Mergaitė vyptelėjusi iškrypuoja iš parduotuvės, mataruodama savo trumpais juodais plaukučiais. Jos mama dar spėja tarti pardavėjai:
- Atleiskit, ji kiek nemandagi, bet šeip miela mergaitė... - ir išeina maloniai šypsodama.